„Susieiti krūvon“ pakvietė Žolinių šventė

„Susieiti krūvon“ pakvietė Žolinių šventė

Žolinė – vasaros ir rudens sandūra, atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei dėkojimo už naują derlių šventė. Pagrindinis šventės simbolis – derliaus puokštė, sukomponuota iš įvairių augalų, daržovių, vaisių, uogų. Šią puokštę lietuviai nuo senų senovės būtinai pašventindavo bažnyčioje. Įvairiose Lietuvos vietose Žolinė švenčiama skirtingai: Žemaitijoje šventinama tik žolynėlių puokštė, o štai Dzūkijoje – visas derlius: bulvės, kopūstai, morkos, svogūnai ir t. t. Dzūkijoje dar gyvuoja ir kitas šios šventės pavadinimas – Kopūstinė, per kurią pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų.  Sudžiovinti žolynėliai lietuvių trobose būdavo laikomi garbingiausioje vietoje. Mūsų protėviai jais, norėdami apsisaugoti nuo įvairių negandų, smilkydavo namus, o susirgę – gydydavosi iš jų išvirta arbata.

Rugpjūčio 14 dieną „Pelėdžiukų“, „Nykštukų“ ir „Paukščiukų“ ugdytiniai, pagal Žolinės paprotį draugiškai „susiėję krūvon“, šią šventę pasitiko savaip: iš įvairių lauko gėlių pynė vainikus, komponavo puokštes, rišo įvairių žalumynų ryšulėlius, rūšiavo daržoves, vaisius, vaišinosi žolelių arbata. O savo sukurtose  meninėse kompozicijose grožėjosi mėtomis, jurginais, medetkomis, ramunėlėmis, rugiagėlėmis. Pindami, rišdami, dėliodami žolynus, vaikai džiaugėsi ne vien vasariška žaluma, jie pastebėjo ir artėjančio rudenio spalvas. Tarsi tikri ūkininkai pasidžiaugė gausiu šiųmečiu derliumi: skaičiavo byrančius grūdelius iš avižų, kviečių, rugių varpų, ridinėjo obuolius, bulves ir svogūnus, matavo morkų ilgius bei svėrė kopūstų galvas.

Smagu, kad mindami mįsles, porindami patarles, dainuodami lietuvių liaudies dainas, žaisdami linksmus žaidimus, ugdytiniai įsijautė į Žolinės šventės tradicijas, papročius, artimiau susipažino su žmogaus ir gamtos gyvenimu, o svarbiausia, būdami kartu pajuto bendruomeniškumo dvasią. Juk ir lietuvių liaudies išmintis byloja: „Kas per Žolines nesusieina krūvon, tie bus biedni!”. Kadangi Žolinė – ypatinga šventė, nes žmogus, sukaupęs derlių ne tik aruoduose, o ir širdyje – visada atsigręš į artimą ir pasiūlys pagalbą.

Pedagogė Gitana Baležentienė     

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

QR Code Business Card