Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Senovėje Žolinė buvo susijusi su svarbiausių lauko darbų baigimu, o bažnyčioje (rugpjūčio 15 d.) šventindavo įvairias gėles, žolynus ir daržoves (pvz.: burokus, morkas ir kt., o Dzūkijoje – kopūstų lapus arba mažesnes jų galvas. Būtent todėl ši šventė Dzūkijoje dar žinoma, kaip Kopūstinė). Dar iki šių dienų lietuviai į maldos namus neša gėlių, žolynų puokšteles ir net vainikus su įpintais javais.

Rugpjūčio 13 dieną lopšelio-darželio „Pasaka“ kiemas prakvipo įvairiausiais gėlių bei žolynų kvapais. Įstaigos ugdytiniai ir pedagogės,  susibūrė į kūrybines dirbtuvėles, kuriose, dėdami žiedą prie žiedo, paminėjo vasaros ir rudens sandūros šventę – Žolines. Skambant lietuvių liaudies dainoms, iš įvairių lauko gėlių, žolynų, javų varpų vaikai ir jų auklėtojos komponavo puokšteles, pynė vainikus, rišo įvairių žalumynų ryšulėlius, stebėjosi  daržovių ir vaisių gausa bei skanavo šiųmečio medaus. Pindami, rišdami, dėliodami žolynus, mažieji aptarė kiekvieno augalėlio, žiedyno formas, lietė, uostė, skaičiavo žiedlapius bei atrado gausybę vasaros spalvų. Tačiau daugelis vaikų visgi pastebėjo, kad jau ne už kalnų rudenėlis.

Smagu, kad dainuodami lietuvių liaudies dainas, šokdami ratelius, žaisdami linksmus žaidimus, „Pasakos“ ugdytiniai plačiau sužinojo apie Žolinės šventės tradicijas, papročius bei pajuto žmogaus ir gamtos harmoniją būti kartu.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Gitana Baležentienė