Baltą, šaltą gruodžio 1-osios vakarą mūsų darželyje vyko šilta bei jauki advento vakaronė „Kuriu advento vainiką“. Susirinkusiems į renginį apie prasidėjusį adventą, kaip apie rimties, vilties, laukimo bei dvasinio apsivalymo laikotarpį, priminė salės viduryje, dideliame adventiniame vainike, žibanti pirmoji Pranašų žvakelė, kuri visus tarsi kvietė susikaupti, pamąstyti. Skambant ramiai muzikai ir žibant dideliuose ir mažuose delnuose žvakelėms, „Pelėdžiukų“ ir „Nykštukų“ grupių vaikučiai ir jų mokytojos Nijolė Stakutienė, Gitana Baležentienė, Virginija Mickevičienė ir Irina Levendauskienė,  visus renginio žiūrovus subūrė neeiliniam vakarui. Renginio metu turbūt daugeliui suvirpėjo širdelė ir gal ne vienas slapčia nubraukė ašarą bežiūrėdamas ir besiklausydamas, kai mažieji dainavo adventinius kūrinėlius apie tamsioje naktyje šviečiantį žibintą, apie žvakelę ir jos sušildančią ugnelę. O sekama žvakelių pasaka uždegė šiltas gerumo ugneles kiekvieno vakaronės dalyvio širdyje. Džiugu, kad susirinkusią bendruomenę suartino bendras ratelis „Graži mūsų šeimynėlė“, sakomi vieni kitiems šilti padėkos, atsiprašymo žodeliai bei pinami adventiniai vainikai, į kuriuos buvo sudėta ne tik eglės, pušies, linų, medžių šakelės, kankorėžiai, riešutai, džiovintos uogos, apelsinų, obuolių skiltelės ir pan., bet ir gražiausios mintys, palinkėjimai.

Ši advento vakaronė visus subūrė pasibūti, pasidžiaugti bendryste, pasidalinti gerumu. Juk mūsų visų skleidžiamas gerumas – keičia aplinkinį pasaulį. Todėl yra svarbu – neužrakinti širdies gerumui, o pasidalinti juo kaip vandeniu, kaip duona!

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gitana Baležentienė