Vasario 16-oji… Meilė Lietuvai kiekvieno širdyje kas rytą pateka skaisčia saule, nušviečiančia kasdienes dienas, ošia šimtamečiais ąžuolais, suteikiančiais pavėsį po sunkių darbų, plaka trimis milijonais širdelių.

                      Priešmokyklinio ugdymo „Paukščiukų“ grupės ugdytinių bei jų pedagogių Almos Kristutienės, Astos Daujotienės ir meninio ugdymo pedagogės Aušros Marcinkevičienės širdys plaka meile savo gimtinei. Ši meilė ir pakvietė visus į šventiškai papuoštą salę. Netradicinio šventinio rytmečio metu, vaikai aplankė visų penkių ugdomųjų kompetencijų stoteles, į  kurias juos ir kvietė pedagogės. Vaikai apžiūrėjo Lietuvos valstybės simbolius, giedojo himną, statė Gedimino pilį, dalyvavo viktorinoje, dėliojo žodį „LIETUVA“, skaičiavo raideles, grojo liaudies muzikos instrumentais polkutę, deklamavo eilėraštukus, minė mįsles, sakė patarles, žaidė lietuvių liaudies ratelius, šoko „Klumpakojį“, dainavo dzūkiškai, spalvino Lietuvos kontūrus, piešė save – mažąjį lietuvaitį. Renginio metu buvo ugdoma pagarba ir meilė Lietuvai, dzūkiškai tarmei, gimtai kalbai, žodžiui, dainai. O kai visų dalyvių delniukus sušildė raudonos širdelės – prisiminimas apie šventinį rytmetį – akyse nušvito pasididžiavimas: aš esu lietuvė, aš esu lietuvis… Ir nors maža mūsų gimta šalis Lietuva, ją mylime ir mylėsime savo didele meile.